URANTIJOS KNYGA - 72 Dokumentas. Kaimyninės planetos valdymas

(UF-LIT-001-2004-1)

URANTIJOS KNYGA   

III DALIS: Urantijos istorija

72 Dokumentas. Kaimyninės planetos valdymas



72 Dokumentas. Kaimyninės planetos valdymas

72:0.1 (808.1) LEIDUS Lanaforgui ir pritarus Edentijos Patiems Aukštiesiems, aš esu įgaliotas kai ką papasakoti apie labiausiai išsivysčiusios žmonijos rasės, gyvenančios netolimoje planetoje, priklausančioje Satanijos sistemai, visuomeninį, moralinį, ir politinį gyvenimą.

72:0.2 (808.2) Iš visų Satanijos pasaulių, kurie buvo izoliuoti dėl dalyvavimo Liuciferio maište, šita planeta patyrė istoriją, labiausiai panašią į Urantijos. Šių dviejų sferų panašumas be abejonės paaiškina, kodėl buvo suteiktas leidimas pateikti šitą nepaprastą pasakojimą, kadangi labai neįprasta sistemos valdovams duoti sutikimą vienoje planetoje pasakoti apie kitos planetos reikalus.

72:0.3 (808.3) Šita planeta, kaip ir Urantija, nuklydo dėl Planetos Princo neištikimybės, sąsajoje su Liuciferio maištu. Ji priėmė Materialųjį Sūnų neužilgo po to, kada Adomas atvyko į Urantiją, ir šitas Sūnus taip pat sužlugdė savo misiją, palikdamas sferą izoliuotą, kadangi jos mirtingosioms rasėms niekada nebuvo padovanotas Sūnus Arbitras.

1. Kontinentinė nacija

72:1.1 (808.4) Nepaisant visų šitų planetinių kliūčių, labai aukšta civilizacija vystosi izoliuotame kontinente, kurio dydis prilygsta Australijai. Šita nacija turi apie 140 milijonų žmonių. Jos tautą sudaro mišri rasė, daugiausia mėlynoji ir geltonoji, violetininės rasės turinti šiek tiek didesnę proporciją negu vadinamoji baltoji rasė Urantijoje. Šios skirtingos rasės dar nėra iki galo susimaišiusios, bet jos broliaujasi ir bendrauja labai glaudžiai. Šitame kontinente vidutinė gyvenimo trukmė dabar yra devyniasdešimt metų, penkiolika procentų ilgesnė už bet kurios kitos tautos šitoje planetoje vidutinę gyvenimo trukmę.

72:1.2 (808.5) Šitos nacijos pramoninis mechanizmas turi tam tikrą didžiulį privalumą, kuris yra dėl kontinento unikalios topografijos. Aukšti kalnai, ant kurių smarkiai lyja aštuonis mėnesius per metus, yra išsidėstę pačiame šalies centre. Šitokia gamtinė aplinka yra palanki hidroenergijos panaudojimui ir labai smarkiai palengvina kontinento vakarinio sausringesnio ketvirtadalio drėkinimą.

72:1.3 (808.6) Šitie žmonės patys save išsilaiko, tai yra, jie gali neribotą laiką gyventi nieko neimportuodami iš aplinkinių nacijų. Jų gamtiniai ištekliai yra gausūs, o moksliniais metodais jie išmoko kompensuoti būtiniausių daiktų trūkumą. Jie gyvai prekiauja vietinėje rinkoje, bet užsienio prekyba yra nereikšminga dėl jų mažiau išsivysčiusių kaimynų visuotinio priešiškumo.

72:1.4 (808.7) Šita kontinentinė nacija, apskritai, vystėsi pagal planetos evoliucinį kursą. Išsivystymas iš gentinės pakopos iki stiprių valdovų ir karalių atsiradimo užtruko tūkstančius metų. Absoliučius monarchus keitė daug įvairių valdymo formų—nepavykusios respublikos, bendruomeninės valstybės, o diktatoriai keisdavo vienas kitą be pabaigos. Toks vystymasis tęsėsi tol, kol maždaug prieš penkis šimtus metų, politinio bruzdėjimo periodu, vienas iš nacijos galingųjų triumvirato diktatorių savo nuostatą pakeitė. Jis savo noru sutiko atsisakyti valdžios, su sąlyga, jog vienas iš likusių valdovų, nedoresnis iš tų dviejų, taip pat paliks savo diktatoriaus vietą. Šitaip kontinento aukščiausioji valdžia buvo atiduota į vieno valdovo rankas. Suvienyta valstybė, vadovaujant stipriai monarchinei valdžiai, vystėsi daugiau negu vieną šimtą metų, per kuriuos buvo sukurta nuostabi laisvės chartija.

72:1.5 (809.1) Vėlesnis perėjimas iš monarchijos į atstovaujamojo valdymo formą buvo palaipsnis, karaliai, likę tiesiog kaip nominalūs vadovai, atliekantys visuomeninį arba sentimentalų vaidmenį, galiausiai išnyko, kada pasibaigė palikuonių vyriškoji linija. Dabartinė respublika egzistuoja tik du šimtus metų, per kuriuos vyko nuolatinis vystymasis link tų valdymo metodų, apie kuriuos bus pasakojama, naujausi pasiekimai pramonės ir politikos srityse buvo pasiekti per paskutinįjį dešimtmetį.

2. Politinė organizacija

72:2.1 (809.2) Šita kontinentinė nacija dabar turi atstovaujamąjį valdymą su centre išsidėsčiusia nacionaline sostine. Centrinį valdymą sudaro stipri federacija, kurioje yra vienas šimtas santykinai laisvų valstijų. Šitos valstijos savo gubernatorius ir įstatymų leidėjus išrenka dešimčiai metų, ir nė vienas iš jų negali būti perrinktas. Valstijų teisėjus visam gyvenimui skiria gubernatoriai, o juos patvirtina jų įstatymus leidžiantys organai, kuriuos sudaro po vieną atstovą nuo kiekvieno šimto tūkstančių gyventojų.

72:2.2 (809.3) Priklausomai nuo miesto dydžio, egzistuoja penki skirtingi metropolinio valdymo tipai, bet nė vienam miestui neleidžiama turėti daugiau negu vieną milijoną gyventojų. Apskritai, šitos municipalinio valdymo schemos yra labai paprastos, tiesioginės, ir ekonomiškos. Aukščiausių tipų piliečiai aktyviai siekia dirbti miesto administravimo tame nedideliame skaičiuje kontorų.

72:2.3 (809.4) Federalinis valdymas apima tris lygiavertes atšakas: vykdomąją, įstatymus leidžiamąją, ir teisminę. Federacijos vyriausiasis vykdytojas yra renkamas kas šešeri metai visuotiniu balsavimu. Jis negali būti vėl perrinktas, išskyrus tada, kada prašymą pateikia bent jau septyniasdešimt penki įstatymus leidžiantieji valstijų organai, pritarus atitinkamų valstijų gubernatoriams, ir tada tiktai vienai kadencijai. Jam pataria superkabinetas, kurį sudaro visi gyvi buvusieji vyriausieji vykdytojai.

72:2.4 (809.5) Įstatymų leidžiamąjį organą sudaro treji rūmai:

72:2.5 (809.6) 1. Aukštesnieji rūmai yra renkami pramonės, profesinių, žemės ūkio, ir kitų dirbančiųjų grupių, balsuojančių sutinkamai su savo ekonomine funkcija.

72:2.6 (809.7) 2. Žemesnieji rūmai yra renkami tam tikrų visuomenės organizacijų, apimančių visuomenines, politines, ir filosofines grupes, neįtrauktas į pramoninę ar profesinę veiklą. Visi padorios reputacijos piliečiai dalyvauja abiejų klasių atstovų rinkimuose, bet jie yra skirtingai sugrupuojami, priklausomai nuo to, ar rinkimai vyksta į aukštesniuosius, ar žemesniuosius rūmus.

72:2.7 (809.8) 3. Tretieji rūmai — senolių valstybės veikėjų—apima valstybinės tarnybos veteranus ir įtraukia didelę dalį pasižymėjusiųjų asmenų, kuriuos pasiūlo vyriausiasis vykdytojas, regioniniai vykdytojai (pavaldūs federaliniam), aukščiausiojo teismo vadovas, ir įstatymdavystės kitų dviejų rūmų vadovai. Šitoje grupėje yra ne daugiau kaip vienas šimtas narių, ir juos paprasta balsų dauguma išrenka patys senoliai valstybės pareigūnai. Narystė yra iki gyvenimo pabaigos, o kada atsiranda laisva vieta, tada asmuo iš kandidatų sąrašo, gavęs didžiausią skaičių balsų, yra atitinkamai šitokiu būdu išrenkamas. Šito organo veiklos spektras yra grynai patariamasis, bet jis yra stiprus visuomenės nuomonės reguliatorius, ir turi didžiulės įtakos visoms valdymo šakoms.

72:2.8 (810.1) Labai didelę federalinio administracinio darbo dalį atlieka dešimt regioninių valdžios skyrių (pavaldžių federalinei valdžiai), kiekvieną iš jų sudaro dešimties valstijų asociacija. Šitie regioniniai skyriai yra tiktai vykdomieji ir administraciniai, neturi nei įstatymų leidžiamosios, nei teisminės funkcijų. Šiuos dešimt regioninių vykdytojų vyriausiasis vykdytojas paskiria asmeniškai, ir jų tarnybos kadencija sutampa su jo kadencija—šešeri metai. Federalinis aukščiausiasis teismas tvirtina šių dešimties regioninių vykdytojų paskyrimą, ir nors jų gali iš naujo ir nebepaskirti, bet pasitraukiantis į atsargą vykdytojas automatiškai tampa savo perėmėjo partneriu ir patarėju. Šiaip jau, šitie regioniniai vadovai renka administracinių pareigūnų savo pačių kabinetus.

72:2.9 (810.2) Šitoje nacijoje teisminį nagrinėjimą vykdo dvi pagrindinės teismų sistemos—pilietiniai teismai ir visuomeniniai-ekonominiai teismai. Pilietinai teismai veikia tokiuose trijuose lygiuose:

72:2.10 (810.3) 1. Žemosios instancijos teismai, priklausantys municipalinei ir vietinei jurisdikcijai, kurių nuosprendžius galima apskųsti aukštiesiems valstijų teismams.

72:2.11 (810.4) 2. Valstijų aukščiausieji teismai, kurių nuosprendžiai yra galutiniai visose bylose, kurios nėra susijusios su federaliniu valdymu arba pavojumi piliečių teisėms ir laisvėms. Regioniniai vykdytojai turi įgaliojimus bet kokią bylą iš karto perduoti federalinio aukščiausiojo teismo nagrinėjimui.

72:2.12 (810.5) 3. Federalinis aukščiausiasis teismas — aukštasis tribunolas, nagrinėjantis bendranacionalinius ginčus ir apeliacines bylas, kurias perduoda valstijų teismai. Šitą aukščiausiąjį teismą sudaro dvylika asmenų, kurių amžius yra tarp keturiasdešimties ir septyniasdešimt penkerių metų, kurie yra dirbę dvejus ar daugiau metų kokios nors valstijos teisme ir kuriuos į šitą aukštą postą paskyrė pagrindinis vykdytojas, pritarus daugumai superkabineto narių ir įstatymų leidimo asamblėjos tretiesiems rūmams. Šitas aukščiausiasis teisminis organas visus nuosprendžius priima bent jau dviem trečdaliais balsų.

72:2.13 (810.6) Visuomeniniai-ekonominiai teismai veikia tokiose trijose kategorijose:

72:2.14 (810.7) 1. Tėvų teismai, susiję su šeimos ir visuomeninės sistemos įstatymų leidimo ir vykdymo skyriais.

72:2.15 (810.8) 2. Švietimo teismai — teisminiai organai, susiję su valstijų ir regioninių mokyklų sistemomis ir susieti su švietimo administracinio mechanizmo vykdomąja ir įstatymų leidžiamąja atšakomis.

72:2.16 (810.9) 3. Gamybiniai teismai — jurisdikciniai teismai, kuriems yra suteikti visi įgaliojimai spręsti visus ekonominius ginčus.

72:2.17 (810.10) Federalinis aukščiausiasis teismas visuomeninių-ekonominių bylų nenagrinėja, išskyrus tuos atvejus, kada nacionalinio valdymo įstatymus leidžiančioji trečioji atšaka, senolių valstybės pareigūnų rūmai, pasisako už tai trimis ketvirtadaliais balsų. Kitais atvejais, tėvų, švietimo, ir gamybinių aukštųjų teismų visi nuosprendžiai yra galutiniai.

3. Šeimos gyvenimas

72:3.1 (811.1) Šitame kontinente dviems šeimoms gyventi po vienu stogu yra įstatymo pažeidimas. Ir kadangi grupinės gyvenamosios vietos yra uždraustos įstatymu, tai didžioji dauguma daugiabučių pastatų buvo nugriauta. Bet nevedusieji vis dar gyvena klubuose, viešbučiuose, ar kituose grupinio gyvenimo vietose. Mažiausias namų sklypas privalo turėti penkiasdešimt tūkstančių kvadratinių pėdų žemės. Visa žemė ir kita nuosavybė naudojama namų poreikiams yra neapmokestinama, kada namų sklypas yra didesnis už minimalų iki dešimties kartų.

72:3.2 (811.2) Šitos tautos šeimos gyvenimas labai smarkiai pagerėjo per paskutinįjį amžių. Tėvai, tiek tėvas, tiek motina, privalo lankyti vaiko kultūros tėvų mokyklas. Net ir žemdirbiai, kurie gyvena mažose kaimo gyvenvietėse, šitoje veikloje dalyvauja neakivaizdžiai, mokymams atvykdami į artimiausius centrus kartą per dešimt dienų—kas dvi savaites, nes jų savaitę sudaro penkios dienos.

72:3.3 (811.3) Kiekvienoje šeimoje vidutinis vaikų skaičius yra penki, ir juos visiškai kontroliuoja tėvai arba, jeigu vienas iš tėvų arba abu miršta, globėjai, kuriuos paskiria tėvų teismai. Bet kuri šeima laiko didžiule garbe, kada jos globai yra patikimas visiškas našlaitis. Tėvai laiko konkursinius egzaminus, ir našlaitis yra atiduodamas tai šeimai, kuri pademonstruoja geriausius tėviškuosius sugebėjimus.

72:3.4 (811.4) Šitie žmonės šeimą laiko savo civilizacijos pagrindiniu institutu. Tikimasi, jog vaiko švietimo ir charakterio ugdymo vertingiausią dalį turi užtikrinti tėvai ir šeima, o tėvas vaiko kultūrai skiria beveik tiek pat dėmesio, kiek ir motina.

72:3.5 (811.5) Visą lytinį švietimą namuose suteikia tėvai arba teisėti globėjai. Moralinį mokymą suteikia mokytojai mokyklos dirbtuvėse per poilsio pertraukas, bet ne taip yra su religiniu auklėjimu, kuris, manoma, yra išimtinė tėvų teisė, į religiją žiūrima kaip į neatskiriamą šeimos gyvenimo dalį. Grynai religinis mokymas viešai suteikiamas tiktai filosofijos šventyklose, šita tauta neturi tokių išskirtinai religinių institucijų, kokios yra Urantijos bažnyčios. Jų filosofijoje, religija yra siekimas pažinti Dievą ir savo bičiuliams rodyti meilę jiems tarnaujant, bet tokia religinė padėtis kitoms nacijoms šitoje planetoje nėra būdinga. Religija tarp šitų žmonių yra toks išskirtinis šeimos reikalas, kad nėra viešų vietų, kurios būtų skirtos vien tik religiniams susibūrimams. Politiškai, bažnyčia ir valstybė, kaip urantai turi polinkį sakyti, yra visiškai atskirtos, bet yra keistas religijos ir filosofijos dalinis susiliejimas.

72:3.6 (811.6) Dar prieš dvidešimt metų dvasiniai mokytojai (palygintini su Urantijos pastoriais), kurie periodiškai aplankydavo kiekvieną šeimą tam, kad paegzaminuotų vaikus norėdami įsitikinti, ar tėvai juos moko tinkamai, buvo vyriausybės priežiūroje. Dabar šitiems dvasiniams patarėjams ir tikrintojams vadovauja naujai sukurtas Dvasinės Pažangos Fondas, institucija, kurią remia savanoriški paaukojimai. Galbūt šita institucija gali toliau ir nebesivystyti tol, kol atvyks Rojaus Sūnus Arbitras.

72:3.7 (811.7) Įstatymiškai vaikai yra pavaldūs tėvams tol, kol sulaukia penkiolikos metų, kada jiems iškilmingai pirmą kartą yra suteikiamos pilietinės pareigos. Po šito, kas penkeri metai per penkis iš eilės einančius periodus šitoms amžiaus grupėms yra organizuojamos panašios viešos ceremonijos, kurių metu jų įsipareigojimai tėvams yra sumažinami, tuo tarpu prisiimamos naujos pilietinės ir visuomeninės pareigos valstybei. Balsavimo teisė yra suteikiama sulaukus dvidešimties metų, teisė vesti be tėvų sutikimo nesuteikiama iki dvidešimt penkerių metų, o vaikai, sulaukę trisdešimties metų, privalo namus palikti.

72:3.8 (812.1) Vedybų ir skyrybų įstatymai yra vienodi visoje nacijoje. Vedybos iki dvidešimties metų—pilietinės balsavimo teisės suteikimo amžiaus—neleidžiamos. Leidimas vedyboms yra suteikiamas tiktai praėjus vieneriems metams po išreikšto ketinimo ir po to, kai tiek nuotaka, tiek jaunikis pateikia pažymėjimus, įrodančius, jog tėvų mokyklose jie gavo tinkamą mokymą apie vedybinio gyvenimo pareigas.

72:3.9 (812.2) Skyrybų procedūra yra gana paprasta, bet išsiskyrimo dekretų, kuriuos priima tėvų teismai, negalima gauti, kol nepraėjo vieneri metai po pareiškimo skyryboms įregistravimo, o šitoje planetoje metai yra žymiai ilgesni už Urantijos metus. Nepaisant jų liberalių skyrybų įstatymų, dabartinis skyrybų skaičius sudaro tiktai vieną dešimtadalį Urantijos civilizuotų rasių skyrybų skaičiaus.

4. Švietimo sistema

72:4.1 (812.3) Šitos nacijos švietimo sistema yra privaloma, ir abi lytys mokosi kartu ikikoledžinėse mokyklose, kurias moksleivis lanko nuo penkerių metų amžiaus iki aštuoniolikos. Šitos mokyklos labai skiriasi nuo Urantijos mokyklų. Nėra klasių kambarių, vienu ir tuo pačiu metu mokomasi tik vieno dalyko, o po pirmųjų trejų metų visi mokiniai tampa mokytojų padėjėjais, mokydami jaunesnius už save. Knygos yra panaudojamos tiktai tam, jog būtų gauta informacija, kuri padės spręsti problemas, kylančias mokyklos cechuose ir mokyklos fermose. Daugelis baldų, naudojamų kontinente ir didžioji dauguma mechaninių priemonių—dabar yra didysis išradimų ir mechanizacijos amžius—yra pagaminti šitose mokyklose. Prie kiekvieno cecho yra darbo biblioteka, kur moksleivis gali pasinaudoti reikalingomis informacinėmis knygomis. Per visą švietimo laikotarpį didžiulėse fermose, esančiose prie kiekvienos mokyklos, taip pat yra mokoma žemės ūkio ir sodininkystės.

72:4.2 (812.4) Silpnapročiai yra mokomi tiktai žemės ūkio ir gyvulių auginimo darbo, ir visam gyvenimui yra apgyvendinami specialiose globos kolonijose, kur jie yra atskiriami pagal lytį, kad būtų užkertamas kelias susilaukti palikuonių, kuriuos turėti visiems silpnapročiams draudžiama. Šitos apribojančios priemonės galioja septyniasdešimt penkerius metus; nuosprendžius dėl patalpinimo į nepilnapročių kolonijas priima tėvų teismai.

72:4.3 (812.5) Kasmet visi ima vieno mėnesio atostogas. Ikikoledžinės mokyklos dirba devynis mėnesius per metus, kuriuos sudaro dešimt mėnesių, atostogos yra praleidžiamos su tėvais ar draugais keliaujant. Šitas keliavimas yra suaugusiųjų lavinimo programos dalis ir tęsiasi visą gyvenimą, fondai, skirti padengti tokias išlaidas, yra kaupiami tokiais pat būdais, kaip kaupiamos lėšos, kurios yra naudojamos senatvės draudimui.

72:4.4 (812.6) Vienas ketvirtadalis mokykloje praleidžiamo laiko yra skiriamas žaidimams—sportinėms varžyboms—šitose varžybose mokiniai dalyvauja progresine tvarka, pradėdami vietiniais, vėliau valstijos ir regioniniais, ir baigia nacionaliniais sugebėjimų ir meistriškumo išmėginimais. Lygiai taip, oratorystės ir muzikos konkursai, o taip pat mokslo ir filosofijos konkursai, patraukia studentų dėmesį nuo žemesnių visuomeninių pakopų iki pat varžytuvių dėl nacionalinių laurų.

72:4.5 (812.7) Mokyklos valdymas yra nacionalinio valdymo kopija su savo trimis tarpusavyje susietomis atšakomis, mokytojų personalas veikia kaip trečioji arba patariamoji įstatymdavystės atšaka. Šitame kontinente pagrindinė švietimo užduotis yra paruošti kiekvieną mokinį save išlaikančiu piliečiu.

72:4.6 (813.1) Kiekvienas vaikas, baigęs ikikoledžinę mokyklą aštuoniolikos metų amžiaus, yra sumanus meistras. Tada pradedamas knygų studijavimas ir siekimas specialių žinių suaugusiųjų mokyklose arba koledžuose. Kada puikus studentas savo programą užbaigia anksčiau numatyto laiko, tada jam yra suteikiama laiko ir priemonių dovana, kad jis galėtų įgyvendinti, kokį nors jam patinkantį savo sumanytą projektą. Visa švietimo sistema yra numatyta tokia, kad tinkamai parengtų individą.

5. Gamybinė organizacija

72:5.1 (813.2) Šitos tautos pramonės padėtis yra toli nuo jos idealų; kapitalas ir darbas vis dar turi savų problemų, tačiau abu ima prisiderinti prie nuoširdaus bendradarbiavimo plano. Šitame unikaliame kontinente darbininkai vis daugiau tampa visų ekonomikos koncernų akcininkais; kiekvienas išmintingas dirbantysis palaipsniui tampa mažu kapitalistu.

72:5.2 (813.3) Visuomeninis antagonizmas silpsta, o gera valia sparčiai auga. Neiškilo jokių rimtų ekonominių problemų dėl vergovės panaikinimo (daugiau negu prieš vieną šimtą metų), kadangi šitas suderinimas buvo įgyvendinamas palaipsniui, kasmet išlaisvinant po du procentus vergų. Tie vergai, kurie sėkmingai išlaikė intelektualius, moralinius, ir fizinius patikrinimus, gavo pilietybę; daugelis iš šitų labiau išsivysčiusių vergų buvo karo belaisviai arba šių belaisvių vaikai. Maždaug prieš penkiasdešimt metų jie deportavo paskutiniuosius iš savo menkesniųjų vergų, o visai neseniai jie ėmėsi uždavinio sumažinti savo degeneruotų ir ydingų klasių kiekį.

72:5.3 (813.4) Šitie žmonės neseniai sukūrė naujus metodus gamybiniams ginčams sureguliuoti ir ekonominiams pažeidimams ištaisyti, ir jie yra daug tobulesni palyginus su anksčiau naudotais tokių problemų sprendimo būdais. Prievarta, kuria remiantis būtų galima sureguliuoti asmeninius ar gamybinius nesutarimus, yra uždrausta įstatymu. Darbo užmokestis, pelnas, ir kitos ekonominės problemos nėra griežtai reguliuojamos, bet apskritai tą kontroliuoja gamybinius įstatymus priimantis organas, tuo tarpu visi ginčai, kylantys gamyboje, yra sprendžiami gamybiniuose teismuose.

72:5.4 (813.5) Gamybiniai teismai atsirado tik prieš trisdešimti metų, bet veikia labai sėkmingai. Naujausias pasiekimas šioje srityje numato, jog nuo šiol gamybiniai teismai pripažįsta teisėtą kompensaciją, kuri apima tris grupes:

72:5.5 (813.6) 1. Teisėtą palūkanų dydį investuojamam kapitalui.

72:5.6 (813.7) 2. Protingo dydžio darbo užmokestį už kvalifikaciją, panaudojamą gamybinėse operacijose.

72:5.7 (813.8) 3. Sąžiningą ir teisingą užmokestį už fizinį darbą.

72:5.8 (813.9) Šitų tipų kompensacijos pirmiausia yra išmokamos pagal kontraktą, o uždarbiui smunkant, jos taip pat proporcingai yra palaipsniui mažinamos. Ir po šito visos pajamos, viršijančios nustatytą užmokestį, yra laikomos dividendais ir yra paskirstomos į visas tris grupes: kapitalo, kvalifikuotų darbuotojų, ir nekvalifikuotų darbininkų.

72:5.9 (813.10) Kas dešimt metų regioniniai vykdytojai suderina ir dekretu patvirtina kasdienio apmokamo darbo teisėtas valandas. Dabar pramonė dirba penkias dienas per savaitę, keturios darbo dienos ir viena poilsio diena. Šitie žmonės kiekvieną darbo dieną dirba po šešias valandas ir, kaip ir studentai, devynis mėnesius per metus, turinčius dešimt mėnesių. Atostogos paprastai praleidžiamos keliaujant, o transportavimo būdai pastaruoju metu tiek išsivystė, kad keliauja visa tauta. Klimatas kelionėms yra palankus maždaug aštuonis mėnesius per metus, ir jie šitomis galimybėmis naudojasi tiek, kiek įmanoma.

72:5.10 (813.11) Prieš du šimtus metų gamyboje absoliučiai viešpatavo pelno akstinas, bet šiandien jį sparčiai keičia kitos, aukštesnės varomosios jėgos. Konkurencija šitame kontinente yra aštri, bet didele dalimi ji buvo perkelta iš gamybos į žaidimus, meistriškumą, mokslinius laimėjimus, ir intelektualius pasiekimus. Ji kuo aktyviausiai pasireiškia tarnystėje visuomenei ir ištikimybėje valstybei. Šitoje tautoje visuomeninė tarnystė sparčiai tampa pagrindiniu siekimo tikslu. Kontinento turtingiausias žmogus kasdien šešias valandas dirba savo mechaninių dirbtuvių kontoroje, ir po to skuba į valstybingumo mokyklos vietos skyrių, kur jis siekia įgyti kvalifikaciją, reikalingą visuomeninei tarnystei.

72:5.11 (814.1) Šitame kontinente fizinį darbą pradedama vis labiau gerbti, ir visi darbingi piliečiai, vyresni negu aštuoniolikos metų amžiaus, dirba arba namuose ar fermose, ar kokioje nors pripažintoje gamybos šakoje, ar viešuosius darbus, kuriais būna užimami laikinai neturintieji darbo, arba dar priverstinio darbo korpuse šachtose.

72:5.12 (814.2) Šitie žmonės taip pat pradeda remti naują visuomenės pasibjaurėjimo formą—pasibjaurėjimą tiek tinginyste, tiek ir nepelnytu turtu. Lėtai, bet užtikrintai jie įsisavina savo techniką. Kažkada jie taip kovojo dėl politinės laisvės, o vėliau taip siekė ir ekonominės laisvės. Dabar jie ima naudotis tiek viena, tiek ir kita laisve, tuo tarpu priedo jie pradeda vertinti sąžiningai uždirbtą laisvalaikį, kuris gali būti skirtas didesnei saviraiškai.

6. Senatvės draudimas

72:6.1 (814.3) Šita nacija imasi ryžtingų pastangų pakeisti savigarbą griaunantį labdaros tipą oriomis valstybinio draudimo saugumo garantijomis senatvėje. Šita nacija garantuoja švietimą kiekvienam vaikui, ir darbą užtikrina kiekvienam žmogui; dėl to tokį draudimo planą, susijusį su sergančių ir senų žmonių apsauga, ji gali sėkmingai įgyvendinti.

72:6.2 (814.4) Šitoje tautoje visi asmenys iš apmokamos veiklos turi pasitraukti sulaukę šešiasdešimt penkerių metų, nebent jie gauna leidimą iš valstijos įgaliotinio darbo klausimais, kuris leis jiems dirbti toliau, kol jie sulauks septyniasdešimties metų. Šitas amžiaus apribojimas nėra taikomas valstybės tarnautojams arba filosofams. Fiziškai suluošinti arba nuolatiniai invalidai į išeinančiųjų į pensiją sąrašą gali būti įtraukiami bet kokio amžiaus teismo nutarimu, kurį kartu pasirašo ir regioninės valdžios įgaliotinis pensijų klausimais.

72:6.3 (814.5) Senatvės pensijų fondai yra gaunami iš keturių šaltinių:

72:6.4 (814.6) 1. Kiekvieną mėnesį vienos dienos uždarbį federalinė valdžia rekvizuoja šitam tikslui, o šitoje šalyje dirba kiekvienas.

72:6.5 (814.7) 2. Palikimai—daug turtingų piliečių palieka lėšas šitam tikslui.

72:6.6 (814.8) 3. Priverstinio darbo valstybinėse kasyklose uždarbis. Po to, kada dirbantieji priverstinius darbus apsirūpina patys ir atideda įnašus savajai pensijai, tada jų užmokesčio už darbą visas likutis yra pervedamas į šitą pensijų fondą.

72:6.7 (814.9) 4. Pajamos iš gamtinių išteklių. Kontinente visus gamtos turtus kaip visuomenės patikėtą nuosavybę laiko federalinė vyriausybė, ir iš jo gaunamos pajamos yra naudojamos visuomeniniams tikslams, tokiems, kaip susirgimų profilaktikai, talentų švietimui, ir ypatingai perspektyvių individų išlaidoms padengti valstybingumo mokyklose. Pusė pajamų iš gamtinių resursų atitenka senatvės pensijų fondui.

72:6.8 (814.10) Nors valstijos ir regioniniai draudimo fondai siūlo daugelį draudimo formų, bet senatvės pensijas visiškai tvarko federalinė valdžia per tuos dešimtį regioninių skyrių.

72:6.9 (814.11) Šitie valstybiniai fondai jau ilgą laiką yra tvarkomi sąžiningai. Po išdavystės ir žmogžudystės, sunkiausios bausmės, kurias paskiria teismai, yra už visuomenės pasitikėjimo išdavimą. Visuomeninė ir politinė neištikimybė dabar yra laikoma kaip baisiausia iš visų nusikaltimų.

7. Mokesčiai

72:7.1 (815.1) Federalinė valdžia yra paternalistinė tiktai administruodama senatvės pensijas ir skatindama talentą ir kūrybinį originalumą; valstijų vyriausybės truputį daugiau rūpinasi atskiru piliečiu, tuo tarpu labiau tėviškos arba socialistinės yra vietinės vyriausybės. Miestas (arba kai kurie jo struktūriniai padaliniai) rūpinasi tokiais reikalais, kaip sveikata, sanitarija, statybų reguliavimas, aplinkos tvarkymas, aprūpinimas vandeniu, apšvietimas, šildymas, poilsis, muzika, ir ryšiai.

72:7.2 (815.2) Visose gamybos šakose pirmiausia dėmesys yra kreipiamas į sveikatą; kai kurios fizinės gerovės fazės yra laikomos pramonės ir bendruomenės išimtinėmis teisėmis, bet individo ir šeimos sveiktos problemos yra vien tiktai asmeninis rūpestis. Į mediciną, kaip ir į visus kitus grynai asmeninius reikalus, vyriausybė planuoja vis mažiau kištis.

72:7.3 (815.3) Miestai neturi apmokestinimo galios, negali jie ir skolintis. Jie pašalpas kiekvienam gyventojui gauna iš valstybės iždo, ir tokias pajamas privalo papildyti iš uždarbių, gaunamų socialistinėse įmonėse ir iš licenzijų įvairiai komercinei veiklai.

72:7.4 (815.4) Greito pervežimo priemones, kurios iš esmės įgalina smarkiai išplėsti miesto ribas, kontroliuoja minicipalitetas. Miesto gaisrines remia gaisrų prevencijos ir draudimo fondai, o visi pastatai mieste ar kaime yra atsparūs ugniai—tokie jie yra daugiau negu septyniasdešimt penkeri metai.

72:7.5 (815.5) Municipaliteto skiriamų tvarkos prižiūrėtojų nėra; policijos pajėgas išlaiko valstijos vyriausybės. Į šitą skyrių priimami beveik vien tiktai nevedę vyrai tarp dvidešimt penkerių ir penkiasdešimties metų amžiaus. Didžioji dauguma valstijų yra nustačiusios gana didelius viengungių mokesčius, kurie yra pervedami visiems vyrams, įstojusiems į valstybės policiją. Vidutinėje valstijoje policijos pajėgos dabar sudaro vieną dešimtadalį to dydžio, kuris buvo prieš penkiasdešimt metų.

72:7.6 (815.6) Vieno šimto santykinai laisvų suverenių valstijų apmokestinimo sistema yra mažai kuo panaši arba iš viso skirtinga, nes ekonominės ir kitos sąlygos labai skiriasi įvairiose kontinento dalyse. Kiekviena valstija turi dešimt pagrindinių konstitucinių nuostatų, kurių keisti negalima, išskyrus tuos atvejus, kada sutinka federalinis aukščiausiasis teismas, ir vienas iš šitų straipsnių draudžia bet kokią nuosavybę bet kuriais metais apmokestinti daugiau negu vienu procentu jos vertės, namų sklypai, nesvarbu mieste ar kaime, nuo šio mokesčio yra atleisti.

72:7.7 (815.7) Federalinė vyriausybė negali skolintis, o bet kuriai valstijai, prieš imant paskolą, išskyrus karo tikslams, per referendumą reikia gauti tris ketvirtadalius balsų. Kadangi federalinė vyriausybė paskolų imti negali, tai karo atveju Nacionalinė Gynybos Taryba yra įgaliota nustatyti valstijoms piniginius įnašus, o taip pat ir tai, kiek būtų reikalinga žmonių ir medžiagų resursų. Bet jokios skolos grąžinimo negalima ištęsti ilgesniam negu dvidešimt penkerių metų laikotarpiui.

72:7.8 (815.8) Pajamos, kurios išlaiko federalinę vyriausybę, yra gaunamos iš tokių penkių šaltinių:

72:7.9 (815.9) 1. Importo mokesčių. Visų rūšių importas yra apmokestinamas pagal tarifą, kuris yra numatytas tam, jog šiame kontinente palaikytų tokį pragyvenimo lygį, kuris yra daug aukštesnis už bet kurios kitos nacijos pragyvenimo lygį planetoje. Šituos tarifus nustato aukščiausiasis gamybinis teismas po to, kada abeji pramonės kongreso rūmai ratifikuoja ekonomikos reikalų pagrindinio vykdytojo rekomendacijas, o jį paskiria abeji įstatymdavystės organai. Aukštesniuosius pramonės rūmus renka dirbantieji, žemesniuosius rūmus renka kapitalas.

72:7.10 (816.1) 2. Autorinių honorarų. Federalinė vyriausybė skatina išradimus ir originalią kūrybą dešimtyje regioninių laboratorijų, padėdama įvairių rūšių talentams—menininkams, rašytojams, ir mokslininkams—ir saugodama jų patentus. Savo ruožtu vyriausybė ima pusę pelno, kuris yra gaunamas už visus tokius įgyvendintus išradimus ir kūrinius, ar jie būtų susiję su technika, knygomis, menu, augalais, ar gyvūnais.

72:7.11 (816.2) 3. Paveldėjimo mokesčio. Federalinė vyriausybė surenka paveldėjimo mokstį, svyruojantį nuo vieno iki penkiasdešimties procentų, priklausomai nuo turto, o taip pat ir nuo kitų sąlygų.

72:7.12 (816.3) 4. Karinės įrangos. Vyriausybė gauna dideles pajamas, nuomodama karinę ir karinio laivyno įrangą komerciniams ir poilsio tikslams.

72:7.13 (816.4) 5. Gamtinių išteklių. Pajamos iš gamtinių resursų, kada specifiniams tikslams, kuriems lėšas numato federalinės valstybės chartija, tiek lėšų nereikia, tada yra pervedamos į nacionalinį iždą.

72:7.14 (816.5) Federalinius asignavimus, išskyrus karo fondus, kuriuos nustato Nacionalinės Gynybos Taryba, skiria aukštesnysis įstatymų leidžiamasis organas, jiems pritaria žemesnieji rūmai, patvirtina vyriausiasis vykdytojas, ir galiausiai įteisina federalinė biudžeto komisija, susidedanti iš vieno šimto narių. Šitos komisijos narius pasiūlo valstijų gubernatoriai, o išrenka valstijų įstatymdavystės organai dvidešimt ketverių metų laikotarpiui, vienas ketvirtadalis yra renkamas kas šešeri metai. Kas šešeri metai šitas organas trijų ketvirtadalių balsų dauguma savo vadovu išsirenka vieną iš narių, ir šitaip jis tampa federalinio iždo direktoriumi-kontrolieriumi.

8. Specialūs koledžai

72:8.1 (816.6) Papildomai prie pagrindinės privalomosios švietimo programos, skirtos vaikams nuo penkerių iki aštuoniolikos metų, yra išlaikomos tokios specialios mokyklos:

72:8.2 (816.7) 1. Valstybės valdymo mokyklos. Šitos mokyklos yra trijų kategorijų: nacionalinės, regioninės, ir valstijų. Nacijos valstybinės įstaigos yra grupuojamos į keturis skyrius. Valstybinių aukštų postų pirmasis skyrius iš esmės yra susijęs su nacionaline administracija, ir visi šitos grupės įstaigose dirbantieji privalo būti baigę tiek regioninę, tiek nacionalinę valstybės valdymo mokyklą. Asmenys, užbaigę bet kurią iš dešimties regioninių valstybės valdymo mokyklų, gali gauti politinę, renkamąją, arba skiriamąją vietą antrojoje grupėje; jų postai yra susiję su pareigomis regioninėje administracijoje ir valstijų vyriausybėje. Trečiasis skyrius apima valstijos pareigas, ir iš tokių pareigūnų yra reikalaujama turėti tiktai valstybės valdymo valstijos laipsnį. Ketvirtojo ir paskutiniojo skyriaus įstaigų dirbantieji neprivalo turėti valstybės valdymo laipsnių; į šituos postus yra vien tiktai skiriama. Jiems priklauso antraeiliai padėjėjų, sekretorių, ir techninių darbuotojų postai, kuriuos užima įvairūs profesionalūs darbuotojai, dirbantys valstybinio administravimo grandyse.

72:8.3 (816.8) Žemesniųjų ir valstijos teismų teisėjai turi valstijų valstybės valdymo mokyklų laipsnius. Tų teismų, kurie nagrinėja visuomeninius, švietimo, ir gamybos reikalus, teisėjai turi laipsnius, suteiktus regioninių mokyklų. Federalinio aukščiausiojo teismo teisėjai privalo turėti visų šitų valstybės valdymo mokyklų laipsnius.

72:8.4 (817.1) 2. Filosofijos mokyklos. Šitos mokyklos veikia prie filosofijos šventyklų, ir su religija yra susietos daugiau ar mažiau kaip visuomeninė veikla.

72:8.5 (817.2) 3. Mokslo institucijos. Šitos techninės mokyklos yra daugiau susijusios su gamyba negu su švietimo sistema, ir yra suskirstytos į penkiolika skyrių.

72:8.6 (817.3) 4. Profesinio mokymo mokyklos. Šitos specialios institucijos techninį mokymą suteikia įvairioms mokslinėms profesijoms, jų yra dvylika.

72:8.7 (817.4) 5. Karo ir karinio laivyno mokyklos. Netoli nacionalinės būstinės ir dvidešimt penkiuose pajūrio kariniuose centruose yra išsidėsčiusios šitos institucijos, skirtos savanorių piliečių nuo aštuoniolikos iki trisdešimties metų amžiaus kariniam mokymui. Stojantiems į šias mokyklas jaunesniems negu dvidešimt penkerių metų amžiaus reikalingas tėvų sutikimas.

9. Visuotinio balsavimo planas

72:9.1 (817.5) Nors kandidatais į visus valstybinius postus gali būti tiktai tie, kurie yra baigę valstijos, regionines, ar federalines valstybės valdymo mokyklas, bet pažangūs šitos nacijos vadovai pamatė rimtą silpną vietą savo plane, kuris numato visuotinę balsavimo teisę, ir maždaug prieš penkiasdešimt metų priėmė konstitucinę nuostatą dėl modifikuotos balsavimo schemos, kuriai būdingi tokie bruožai:

72:9.2 (817.6) 1. Kiekvienas vyras ir kiekviena moteris, sulaukę dvidešimties metų ir vyresni, turi po vieną balsą. Sulaukę šio amžiaus visi piliečiai turi tapti dviejų balsavimo grupių nariais: Pirmajai grupei jie priklauso pagal savo ekonominę veiklą—gamybinę, profesinę, žemės ūkio, arba komercinę; į antrąją grupę jie patenka pagal savo politinius, filosofinius, ir visuomeninius polinkius. Tokiu būdu visi dirbantieji priklauso kokiai nors ekonominei balsavimo grupei, o šitos gildijos, kaip ir neekonominės asociacijos, yra reguliuojamos panašiai, kaip yra reguliuojamas nacionalinis valdymas su savo trimis valdžios atšakomis. Užsiregistravimo šitose grupėse negalima keisti dvylika metų.

72:9.3 (817.7) 2. Pasiūlius valstijų gubernatoriams arba regioniniams vykdytojams ir regioninių aukščiausiųjų tarybų mandatu, asmenims, kurie atnešė didžiulės naudos visuomenei arba kurie pademonstravo nepaprastą išmintį valstybinėje tarnyboje, gali būti suteikiami papildomi balsai ne dažniau kaip kas penkeri metai ir negali viršyti devynių tokių superbalsų. Tokiam daugiau balsų turinčiam rinkėjui maksimalus balsų skaičius yra dešimt. Mokslininkai, išradėjai, mokytojai, filosofai, ir dvasiniai vadovai taip pat yra tokiu būdu pripažįstami ir pagerbiami padidinta politine valdžia. Šitas išskirtines pilietines privilegijas suteikia valstijų ir regioninės aukščiausiosios tarybos panašiai, kaip laipsnius suteikia specialūs koledžai, o gavusieji didžiuojasi, kad tokio pilietinio pripažinimo simboliais gali papildyti, kartu su kitais laipsniais, savo asmeninių pasiekimų sąrašą.

72:9.4 (817.8) 3. Visi asmenys, nuteisti privestiniams darbams kasyklose, ir visi valstybės tarnautojai, kuriuos išlaiko mokesčių mokėtojai, tokios tarnybos laikotarpiu, balsavimo teisės neturi. Tai negalioja pagyvenusiems asmenims, kurie gali būti išėję į pensiją, sulaukę šešiasdešimt penkerių metų amžiaus.

72:9.5 (817.9) 4. Yra penkios balsavimo teisės kategorijos, priklausomai nuo vidutinių kasmet sumokamų mokesčių už kiekvieną penkerių metų laikotarpį. Mokantiems didelius mokesčius leidžiama turėti papildomai iki penkių balsų. Šitas apdovanojimas visiškai nepriklauso nuo kokio nors kito pripažinimo, bet jokiu būdu nė vienas asmuo negali turėti daugiau kaip dešimt balsų.

72:9.6 (818.1) 5. Tuo metu, kada buvo priimtas šitas balsavimo teisės planas, teritorinis balsavimo metodas buvo pakeistas ekonominės arba funkcinės sistemos naudai. Dabar visi piliečiai balsuoja kaip gamybinės, visuomeninės, ar profesinės grupės nariai, nepriklausomai nuo savo gyvenamosios vietos. Tokiu būdu rinkėjus sudaro tvirtos, suvienytos, ir protingos grupės, kurios į valstybinius aukštus postus ir pareigas išrenka tiktai savo geriausius narius. Šitoje funkcinio arba grupinio balsavimo teisės schemoje yra tiktai viena išimtis: Federalinis vyriausiasis vykdytojas yra renkamas kas šešeri metai visos nacijos balsavimu, ir nė vienas pilietis neturi daugiau vieno balso.

72:9.7 (818.2) Tokiu būdu, išskyrus pagrindinio vykdytojo rinkimus, balsavimas vyksta profesinėse, intelektualiose, ir visuomeninėse piliečių grupėse. Ideali valstybė yra organiška, ir kiekviena laisva ir protinga piliečių grupė išreiškia gyvybiškai svarbų ir veikiantį organą, kuris yra didesnio valstybinio organizmo viduje.

72:9.8 (818.3) Valstybės valdymo mokyklos turi įgaliojimus pradėti teismines procedūras valstijų teismuose dėl balsavimo teisės panaikinimo bet kokiam individui, kuris yra protiškai nesveikas, tinginiauja, yra abejingas, ar nusikaltėlis. Šitie žmonės suvokia, jog kada penkiasdešimt procentų visos nacijos yra menkaverčiai ar silpnapročiai ir turi balsavimo teisę, tada tokia nacija yra pasmerkta. Jie mano, kad vidutinybės viešpatavimas sukelia bet kokios valstybės žlugimą. Balsavimas yra privalomas, yra skiriamos didžiulės baudos tiems, kurie nebalsuoja.

10. Kova prieš nusikalstamumą

72:10.1 (818.4) Šitos tautos kovos prieš nusikalstamumą, psichinius susirgimus, ir degeneravimą, metodai, nors kai kuriais atvejais yra patrauklūs, bet šiaip jau, be jokios abejonės, didžiąją daugumą urantų šokiruos. Paprasti nusikaltėliai ir nepilnapročiai yra patalpinami, pagal lytis, skirtingose žemės ūkio kolonijose, ir save daugiau negu išlaiko. Didesnius nusikaltėlius recidyvistus ir nepagydomus bepročius teismai nuteisia mirčiai nuodingųjų dujų kamerose. Be žmogžudysčių daug nusikaltimų, įskaitant ir aukšto valstybinio posto išdavystę, taip pat užtraukia mirties bausmę, o teisingumo bausmė yra patikima ir greita.

72:10.2 (818.5) Šitie žmonės iš teisės neigiamos eros pereina į teigiamą. Neseniai jie nuėjo tiek toli, kad nusikaltimams kelią užkirsti mėgina tuo, jog tuos, kurie, manoma, kad yra potencialūs žmogžudžiai ir pavojingi nusikaltėliai, nuteisia įkalinimui kolonijose iki gyvos galvos. Jeigu tokie nuteistieji vėliau parodo, jog tapo normalesni, tada jie gali būti paleidžiami lygtinai arba jie gali būti amnestuojami. Šitame kontinente žmogžudysčių skaičius, palyginus su jų skaičiumi kitose nacijose, sudaro tiktai vieną procentą.

72:10.3 (818.6) Pastangų užkirsti kelią nusikaltėlių ir nepilnapročių auginimui buvo imtasi daugiau negu prieš vieną šimtą metų, ir jau dabar jos davė vilties teikiančių rezultatų. Nepilnapročiams nėra jokių kalėjimų arba ligoninių. Dėl vienos priežasties, čia tokios grupės sudaro tiktai maždaug dešimt procentų tokių grupių skaičiaus, kuris yra Urantijoje.

11. Karinis pasirengimas

72:11.1 (818.7) Baigusieji federalines karines mokyklas gali būti Nacionalinės Gynybos Tarybos prezidento paskirti “civilizacijos sargybiniais” gaudami vieną iš septynių laipsnių, sutinkamai su sugebėjimais ir patyrimu. Šitą tarybą sudaro dvidešimt penki nariai, kuriuos paskiria aukščiausieji tėvų, švietimo, ir gamybiniai teismai, patvirtina federalinis aukščiausiasis teismas, o jai pagal pareigas vadovauja jungtinių karinių reikalų štabo vadas. Tokie nariai tarnauja tol, kol sulaukia septyniasdešimties metų amžiaus.

72:11.2 (819.1) Tie kursai, kuriuose mokosi tokie jaunesnieji karininkai, trunka ketverius metus ir būtinai yra susiję su kokio nors verslo ar profesijos įsisavinimu. Karinis mokymas visada yra susiejamas su tokiu gamybiniu, moksliniu, arba profesiniu apmokymu. Kada karinis mokymas užbaigiamas, tada individas, per šituos ketverių metų kursus, būna gavęs pusę to išsilavinimo, kokį suteikia bet kuri speciali mokykla, kurioje mokslas taip pat trunka ketverius metus. Tokiu būdu yra išvengiama profesionalios karinės klasės sukūrimo, kada didžiulis skaičius vyrų gauna šitą galimybę save išlaikyti, tuo pačiu metu užsitikrindamas pirmąją pusę techninio arba profesinio parengimo.

72:11.3 (819.2) Karinė tarnyba taikos metu yra visiškai savanoriška, ir visų rūšių tarnyba trunka ketverius metus, kurios metu papildomai prie karinės taktikos įsisavinimo kiekvienas vyras studijuoja kokią nors specialią sritį. Muzikinis parengimas yra vienas iš pagrindinių dalykų centrinėje karo mokykloje ir tose dvidešimt penkiose mokymo stovyklose, išdėstytose palei kontinento periferiją. Gamybos nuosmukio laikotarpiais daugelis tūkstančių bedarbių automatiškai yra panaudojami stiprinant kontinento karinę gynybą sausumoje, jūroje, ir ore.

72:11.4 (819.3) Nors šitie žmonės turi galingą karo instituciją kaip gynybą nuo aplinkinių priešiškų tautų įsiveržimo, bet jų garbei reikėtų pažymėti, kad jie daugiau negu per vieną šimtą metų šitų karinių resursų nepanaudojo gynybiniame kare. Jie tapo civilizuoti iki tokio lygio, kad sugeba aktyviai apginti civilizaciją nepasiduodami pagundai savo karines galias panaudoti agresijos metu. Nekilo jokių pilietinių karų nuo pat suvienytos kontinento valstybės sukūrimo, bet per paskutiniuosius du amžius šitie žmonės buvo priversti kariauti devyniuose žiauriuose gynybiniuose konfliktuose, trys iš jų buvo prieš galingas pasaulinių jėgų konfederacijas. Nors šitoji nacija palaiko deramą gynybinį lygį, kad atremtų priešiškų kaimynų užpuolimus, bet ji daug daugiau dėmesio skiria tam, kad būtų ruošiami valstybės veikėjai, mokslininkai, ir filosofai.

72:11.5 (819.4) Taikos su kitomis valstybėmis laikotarpiu, visi judantys gynybiniai mechanizmai yra labai aktyviai panaudojami prekybai, komercijai, ir poilsiui. Kada paskelbiamas karas, tada yra mobilizuojama visa nacija. Karo veiksmų laikmečiu visose pramonės šakose įvedami kariniai atskaitymai, o visų karinių departamentų vadai tampa vyriausiojo vykdytojo kabineto nariais.

12. Kitos nacijos

72:12.1 (819.5) Nors šitos unikalios tautos visuomenė ir valdymas daugeliu atžvilgių yra labiau išsivystę už Urantijos nacijų visuomenę ir valdymą, bet vertėtų pareikšti, kad kituose kontinentuose (planetoje jų yra vienuolika) valdymas yra aiškiai menkesnis už labiau išsivysčiusių Urantijos nacijų.

72:12.2 (819.6) Kaip tik dabar šita labiau išsivysčiusi vyriausybė planuoja užmegzti ryšius ambasadoriaus lygiu su menkesnėmis tautomis, ir pirmą kartą iškilo didis religinis lyderis, kuris pasisako už misionierių pasiuntimą į šitas aplinkines nacijas. Mes bijome, kad jie netrukus gali padaryti tokią klaidą, kurią padarė tiek daug kitų, kada stengėsi savo aukštesnę kultūrą ir religiją primesti kitoms rasėms. Kokį nuostabų dalyką būtų galima padaryti šitame pasaulyje, jeigu tiktai šitoji išvystytos kultūros kontinentinė nacija geriausius žmones iš kaimyninių tautų pasikviestų pas save, o po to, juos išlavinusi, pasiųstų atgal kaip kultūros emisarus pas savo tamsius sielos brolius! Aišku, jeigu kartais Sūnus Arbitras netrukus pasirodytų šitoje išsivysčiusioje nacijoje, tuomet šitame pasaulyje greitai galėtų įvykti didingų dalykų.

72:12.3 (820.1) Šitas pasakojimas apie kaimyninės planetos reikalus yra parengtas gavus specialų leidimą siekiant tikslo vystyti civilizaciją ir spartinti valdymo evoliuciją Urantijoje. Apie daug ką būtų galima papasakoti daugiau, kas be jokios abejonės sudomintų ir suintriguotų urantus, bet šitas pasakojimas išnaudojo mums leistino mandato ribas.

72:12.4 (820.2) Tačiau, urantai turėtų įsidėmėti tai, kad jų seseriška sfera Satanijos šeimoje nėra gavusi tos naudos, kurią suteikia Rojaus Sūnų arbitrinė arba savęs padovanojimo misijos. Urantijos įvairių tautų vienos nuo kitos taip pat neskiria tokie kultūros skirtumai, kokie skiria kontinentinę naciją nuo kitų nacijų planetoje.

72:12.5 (820.3) Tiesos Dvasios išliejimas suteikia dvasinį pagrindą didžiųjų pasiekimų įgyvendinimui pasaulio, kuriame įvyko savęs padovanojimo misija, žmogiškosios rasės labui. Dėl to Urantija yra nepalyginamai geriau parengta daug greitesniam planetinio valdymo įgyvendinimui su savo įstatymais, mechanizmais, simboliais, susitarimais, ir kalba—visa tai turėtų taip smarkiai prisidėti prie to, kad visame pasaulyje įsivyrautų taika, paremta įstatymu, ir galėtų vesti į kada nors išaušiantį dvasinio siekimo realų amžių; ir toks amžius yra planetinis slenkstis į utopinius šviesos ir gyvenimo amžius.

72:12.6 (820.4) [Pateikta Nebadono Melkizedeko.]





Back to Top