URANTIJOS KNYGA - 50 Dokumentas. Planetų Princai

(UF-LIT-001-2004-1)

URANTIJOS KNYGA   

II DALIS: Vietinė visata

50 Dokumentas. Planetų Princai



50 Dokumentas. Planetų Princai

50:0.1 (572.1) PLANETŲ Princai, nors priklauso Sūnų Lanonandekų kategorijai, bet yra taip specializuoti tarnystėje, kad paprastai jie yra laikomi atskira grupe. Po to, kada Melkizedekai juos patvirtina antriniais Lanonandekais, tada šitie vietinės visatos Sūnūs yra paskiriami į savosios kategorijos rezervą žvaigždyno būstinėje. Iš čia Sistemos Aukščiausiasis Valdovas juos paskiria į įvairias pareigas, o galiausiai jie būna paskiriami Planetos Princais ir pasiunčiami valdyti besivystančius apgyvendintus pasaulius.

50:0.2 (572.2) Sistemos Aukščiausiajam Valdovui ženklas veikti konkrečios planetos valdovo paskyrimo reikale yra iš Gyvybės Nešėjų gautas prašymas dėl to, kad būtų pasiųstas administracinis vadovas tam, jog funkcionuotų šitoje planetoje, kurioje jie yra patalpinę gyvybę ir išvystę protingas evoliucines būtybes. Visos planetos, kurios yra apgyvendintos evoliuciniais mirtingaisiais tvariniais, turi joms paskirtą šitos sūnystės kategorijos valdovą.

1. Princų misija

50:1.1 (572.3) Planetos Princas ir jo sielos broliai padėjėjai sudaro artimiausią įasmenintą prisiartinimą (šalia įsikūnijimo), kokį tik Rojaus Amžinasis Sūnus gali suteikti laiko ir erdvės žemiesiems tvariniams. Tas tiesa, Sūnus Kūrėjas sferų tvarinius paliečia per savo dvasią, bet Planetos Princas yra paskutinioji iš asmenių Sūnų kategorijų, nusidriekiančių iš Rojaus iki žmonių vaikų. Begalinė Dvasia labai priartėja likimo sargų ir kitų angeliškųjų būtybių asmenyse; Visuotinis Tėvas gyvena žmogaus viduje Paslaptingojo Pagalbininko asmeniniu buvimu, bet Planetos Princas išreiškia Amžinojo Sūnaus ir jo Sūnų paskutiniąją pastangą priartėti prie jūsų. Naujai apgyvendintame pasaulyje Planetos Princas yra užbaigto dieviškumo pagrindinis atstovas, kylantis iš Sūnaus Kūrėjo (Visuotinio Tėvo ir Amžinojo Sūnaus palikuonio) ir Dieviškojo Tarno (Begalinės Dvasios visatos Dukros).

50:1.2 (572.4) Naujai apgyvendinto pasaulio princą supa ištikimas pagalbininkų ir padėjėjų korpusas ir didžiulis skaičius tarnaujančiųjų dvasių. Bet tokių naujų pasaulių vadovaujantis korpusas turi būti iš sistemos žemesniųjų administratorių kategorijų tam, kad natūraliai užjaustų dėl planetos problemų ir sunkumų ir suprastų planetos problemas ir sunkumus. Ir visos šitos pastangos suteikti evoliuciniams pasauliams gailestingą vadovavimą turi padidintą polinkį į tai, kad šitos arti žmogaus esančios asmenybės gali nuklysti į šalį, iškeldamos savo pačių protą aukščiau už Aukščiausiųjų Valdovų valią.

50:1.3 (572.5) Būdami vieninteliai dieviškumo atstovai atskirose planetose, šitie Sūnūs yra žiauriai išbandomi, ir Nebadonas iškentėjo kelių maištų nelaimę. Kuriant Sistemų Aukščiausiuosius Valdovus ir Planetų Princus, atsiranda sąvokos įasmeninimas, kuris yra jau žymiai nutolęs nuo Visuotinio Tėvo ir Amžinojo Sūnaus, ir atsiranda didėjantis pavojus prarasti proporcijos pojūtį dėl savojo aš sureikšminimo ir didesnė galimybė tam, kad nebus tinkamai suvokta dieviškųjų būtybių didelio skaičiaus kategorijų ir jų valdžios hierarchijos vertybės ir ryšiai. Tai, kad Tėvas pats asmeniškai vietinėje visatoje nebūna, visiems šitiems Sūnums taip pat yra tikras įtikėjimo ir ištikimybės išmėginimas.

50:1.4 (573.1) Bet tikrai nedažnai būna taip, jog šitų pasaulių princai neįvykdo savo misijų organizuodami ir administruodami apgyvendintas sferas, o jų sėkmė didele dalimi palengvina vėlesnes misijas, kurias vykdo Materialieji Sūnūs, atvykstantys tam, kad pasaulių primityviuose žmonėse įtvirtintų tvarinio gyvybės aukštesniąsias formas. Jų valdymas taip pat daug prisideda prie to, kad planetos būtų paruoštos Dievo Rojaus Sūnums, kurie vėliau atvyksta tam, kad pasaulius teistų ir pradėtų vieną po kitos einančią kitą dieviškąją tvarką.

2. Planetų administravimas

50:2.1 (573.2) Visi Planetų Princai yra pavaldūs visatos administracinei Gabrielio, Mykolo pagrindinio vykdytojo, jurisdikcijai, nors tiesioginės valdžios požiūriu jie yra pavaldūs Sistemos Aukščiausiųjų Valdovų vykdomiesiems mandatams.

50:2.2 (573.3) Planetų Princai gali bet kuriuo metu kreiptis patarimo į Melkizedekus, savo buvusius instruktorius ir rėmėjus, bet kreiptis dėl tokios pagalbos jiems nėra privaloma, o jeigu tokios paramos savanoriškai nėra prašoma, tai Melkizedekai į planetų valdymą nesikiša. Šitie pasaulių valdovai taip pat gali pasinaudoti keturių ir dvidešimties patarėjų, surenkamų iš sistemos pasaulių, kuriuose vyko savęs padovanojimai, patarimais. Šiuo metu Satanijoje šitie patarėjai yra visi vietiniai Urantijos gyventojai. Ir analogiška septyniasdešimties narių taryba yra žvaigždyno būstinėje, taip pat parinkta iš sferų evoliucinių būtybių.

50:2.3 (573.4) Evoliucinių planetų valdymas jų ankstyvoje ir nestabilioje karjeroje didele dalimi yra autokratinis. Planetų Princai organizuoja savo specializuotas padėjėjų grupes iš savo planetinių pagalbininkų korpuso. Paprastai jie turi aukščiausiąją tarybą iš dvylikos narių, bet ji yra pasirenkama įvairiai ir skirtinguose pasauliuose sudaroma skirtingai. Planetos Princas savo padėjėjais taip pat gali turėti vieną padėjėją ar daugiau iš savo paties sūnystės grupės trečiosios kategorijos, ir kartais, kai kuriuose pasauliuose, vieną padėjėją iš savo paties kategorijos, antrinį Lanonandeką.

50:2.4 (573.5) Pasaulio valdovo visą personalą sudaro Begalinės Dvasios asmenybės ir aukštesnių išsivysčiusių būtybių ir kylančiųjų mirtingųjų iš kitų pasaulių tam tikri tipai. Toks personalas vidutiniškai turi vieną tūkstantį narių, ir planetai vystantis, šitas pagalbininkų korpusas gali būti padidintas iki vieno šimto tūkstančių ar daugiau. Bet kuriuo metu, kada yra pajuntamas poreikis gausesniam padėjėjų skaičiui, tada Planetų Princai turi tik paprašyti savo brolius, Sistemų Aukščiausiuosius Valdovus, ir šis prašymas yra nedelsiant patenkinamas.

50:2.5 (573.6) Planetos labai smarkiai skiriasi pobūdžiu ir organizacija ir administravimu, bet visos turi teisingumo tribunolus. Vietinės visatos juridinė sistema savo pradžią gauna iš Planetos Princo tribunolų, kuriems vadovauja jo asmeninio personalo narys; šitų teismų dekretai atspindi didžiai tėvišką ir nuoširdų požiūrį. Dėl visų problemų, kurios yra susijusios daugiau negu vien tik su planetos gyventojų valdymu, būtina kreiptis į aukštesniuosius tribunolus, bet jo pasaulio sferos reikalai didele dalimi yra derinami sutinkamai su asmenine princo nuožiūra.

50:2.6 (574.1) Keliaujančiosios sutaikytojų komisijos tarnauja planetų tribunolams ir juos papildo, ir šitų sutaikytojų nuosprendžiams paklūsta tiek dvasiniai, tiek fiziniai kontrolieriai. Bet joks teisminis nuosprendis niekada nebūna vykdomas savavališkai be Žvaigždyno Tėvo pritarimo, kadangi “Patys Aukštieji valdo žmonių karalystėse.”

50:2.7 (574.2) Kontrolieriai ir transformuotojai, paskirti į planetą, taip pat sugeba bendradarbiauti su angelais ir kitomis dangiškųjų būtybių kategorijomis, pastarąsias asmenybes paversdami matomomis mirtingiesiems tvariniams. Ypatingomis progomis serafiniai pagalbininkai ir net Melkizedekai sugeba pasiversti ir iš tikrųjų pasiverčia, kad juos matytų evoliucinių pasaulių gyventojai. Pagrindinė priežastis, dėl kurios kylantieji mirtingieji atgabenami iš sistemos sostinės kaip Planetos Princo personalo dalis yra ta, jog būtų palengvintas bendravimas su sferų gyventojais.

3. Princo Materialusis Personalas

50:3.1 (574.3) Vykdamas į jauną pasaulį, Planetos Princas iš vietinės sistemos būstinės paprastai pasiima grupę savanorių kylančiųjų būtybių. Šitie kylantieji princą lydi kaip patarėjai ir pagalbininkai ankstyvajame rasių pagerinimo darbe. Šitas materialiųjų padėjėjų korpusas sudaro jungiamąją grandį tarp princo ir pasaulio rasių. Urantijos Princas, Kaligastija, turėjo tokį korpusą, sudarytą iš vieno šimto padėjėjų.

50:3.2 (574.4) Tokie savanoriai pagalbininkai yra sistemos sostinės piliečiai, ir nė vienas iš jų nėra susiliejęs su viduje gyvenančiais savo Derintojais. Tokių savanorių tarnų Derintojų statusas išlieka toks pat, koks jis būna gyvenant sistemos būstinėje tuo metu, kada šitie morontiniai progresuotojai laikinai sugrįžta į savo buvusią materialiąją būseną.

50:3.3 (574.5) Gyvybės Nešėjai, formos architektai, tokiems savanoriams suteikia naujus materialius kūnus, kuriais jie naudojasi savo planetinio gyvenimo laikotarpiu. Šitos asmenybės formos, nors sferų įprastomis ligomis ir neserga, bet, kaip ir ankstyvieji morontiniai kūnai, gali patirti tam tikrus mechaninės prigimties nelaimingus atsitikimus.

50:3.4 (574.6) Princo materialusis personalas iš planetos paprastai yra pašalinamas, sąsajoje su kitu nuosprendžio paskelbimu tuo metu, kada į sferą atvyksta antrasis Sūnus. Prieš išvykdami, savo įvairias pareigas jie paprastai perduoda savo bendriesiems palikuonims ir kai kuriems labiau išsivysčiusiems vietiniams savanoriams. Tuose pasauliuose, kuriuose šitiems princo padėjėjams yra leidžiama turėti santuokinių ryšių su vietinių rasių labiau išsivysčiusiomis grupėmis, tokie palikuonys paprastai juos pakeičia.

50:3.5 (574.7) Planetos Princo padėjėjai retai kada turi santuokinių ryšių su pasaulio rasėmis, bet tikrai jie visada turi tokių santykių tarpusavyje. Iš tokių sąjungų atsiranda dviejų klasių būtybės: tarpinių tvarinių pirminis tipas ir tam tikrų aukščiausiųjų tipų materialios būtybės, kurios lieka priskirtomis prie princo personalo po to, kada jų tėvai iš planetos būna išgabenami Adomo ir Ievos atvykimo metu. Šitie vaikai nesiporuoja su mirtingųjų rasėmis, išskyrus kai kuriuos ekstremalius atvejus, ir tuomet tiktai Planetos Princo nurodymu. Tokiu atveju, jų vaikai—materialaus personalo vaikaičiai—savo statusu yra savojo laikmečio ir kartos aukščiausiosios rasės. Visi šitų pusiau materialių Planetos Princų padėjėjų palikuonys turi viduje gyvenančius Derintojus.

50:3.6 (575.1) Princo dieviškosios tvarkos pabaigoje, kada ateina laikas šitam “grąžintinam į ankstesniąją formą personalui,” būti sugrąžintam į sistemos būstinę tam, jog atnaujintų Rojaus karjerą, tada šitie kylantieji atvyksta pas Gyvybės Nešėjus turėdami tikslą atiduoti savo materialiuosius kūnus. Jie pasineria į pereinamąjį miegą ir atsibunda tada, kada būna išlaisvinti iš savo mirtingojo kūno ir įvilkti į morontines formas, pasiruošę serafiniam transportavimui atgal į sistemos sostinę, kur jų laukia nuo jų atskirti Derintojai. Jie nuo savosios klasės Jeruseme yra atsilikę visu dieviškosios tvarkos laikotarpiu, bet yra įgiję unikalaus ir ypatingo patyrimo, retą dalyką kylančiojo mirtingojo karjeroje.

4. Planetinės būstinės ir mokyklos

50:4.1 (575.2) Princo materialusis personalas anksti organizuoja planetines mokymo ir kultūros mokyklas, kuriose yra mokoma evoliucinių rasių geriausieji atstovai ir po to pasiunčiami, kad šitų geresniųjų metodų mokytų savąją tautą. Šitos princo mokyklos yra išdėstytos planetos materialioje būstinėje.

50:4.2 (575.3) Didelę dalį fizinio darbo, susijusio su šito būstinės miesto įkūrimu, atlieka materialusis personalas. Tokie Planetos Princo ankstyvųjų laikų būstinės miestai, ar gyvenvietės, labai skiriasi nuo to, ką galėtų įsivaizduoti Urantijos mirtingasis. Jie, palyginus su vėlesniaisiais amžiais, yra paprasti, jiems yra būdingi mineraliniai išgražinimai ir santykinai išvystyta materiali statyba. Ir visa tai kontrastuoja su Adominiu režimu, kuris koncentruojasi aplink sodo būstinę, iš kurios jų darbas rasių labui yra dirbamas visatos Sūnų antrosios dieviškosios tvarkos metu.

50:4.3 (575.4) Būstinės gyvenvietėje jūsų pasaulyje kiekviena žmogaus gyvenamoji buveinė buvo gausiai aprūpinta žeme. Nors toli nutolusios gentys toliau medžiojo ir maisto ieškojo, bet Princo mokyklose studentai ir mokytojai buvo žemdirbiai ir sodininkai. Laikas beveik po lygiai buvo skirstomas tarp tokių užsiėmimų:

50:4.4 (575.5) 1. Fizinio darbo. Žemės įdirbimo, susieto su namų statyba ir išpuošimu.

50:4.5 (575.6) 2. Visuomeninės veiklos. Žaidybinių vaidinimų ir kultūrinių visuomeninių susibūrimų.

50:4.6 (575.7) 3. Švietimo pritaikymo. Individualaus mokymo, drauge su šeimos grupiniu mokymu, kurį papildė specializuotas klasinis mokymas.

50:4.7 (575.8) 4. Profesinio mokymo. Santuokos ir namų ūkio mokyklų, meno ir amatų mokymo mokyklų, ir klasių, rengiančių mokytojus—pasaulietinius, kultūros, ir religijos.

50:4.8 (575.9) 5. Dvasinės kultūros. Mokytojų brolystės, vaikų ir jaunimo grupių švietimo, ir vietinių įsūnytų vaikų mokymo misionieriais savajai tautai.

50:4.9 (575.10) Planetos Princas mirtingosioms būtybėms nėra matomas; tai yra įtikėjimo išbandymas tikėti jo personalo pusiau materialių būtybių tvirtinimais. Bet šitos kultūros ir mokymo mokyklos yra gerai pritaikytos prie kiekvienos planetos poreikių, ir greitai išsivysto energingas ir pagirtinas rungtyniavimas tarp žmonių rasių stengiantis patekti į šitas įvairias mokymo institucijas.

50:4.10 (575.11) Iš tokio kultūros ir pasiekimo pasaulinio centro palaipsniui išspinduliuojama visoms tautoms gerinanti ir civilizuojanti įtaka, kuri lėtai ir užtikrintai evoliucines rases keičia. Tuo tarpu išlavinti ir sudvasinti aplinkinių tautų vaikai, kurie buvo įvaikinti ir išlavinti princo mokyklose, sugrįžta į savo gimtąsias grupes, tiek, kiek sugeba, ten įkuria naujus ir perspektyvius švietimo ir kultūros centrus, kuriuose veikla vykdoma pagal princo mokyklų planą.

50:4.11 (576.1) Urantijoje šitie planetinės pažangos ir kultūrinio vystymosi planai buvo gerokai pažengę tolyn, ir visiškai sėkmingai vystėsi į priekį, kada visas sumanymas priėjo prie netikėtos ir kuo gėdingiausios pabaigos dėl to, jog Kaligastija prisidėjo prie Liuciferio maišto.

50:4.12 (576.2) Tai buvo vienas iš giliausiai mane sukrėtusių epizodų šitame maište, kada sužinojau apie vieno iš savosios sūnystės kategorijos, Kaligastijos, negailestingą išdavystę, kuris sąmoningai ir siekdamas piktų kėslų, sistemingai iškreipdavo mokymą ir nuodydavo lavinimą, suteikiamą visose tuo metu veikusiose Urantijos planetinėse mokyklose. Šitų mokyklų griuvimas buvo spartus ir visiškas.

50:4.13 (576.3) Didelė dalis iš Princo materializuoto personalo narių kylančiųjų palikuonių liko ištikimi, pasitraukdami iš Kaligastijos gretų. Šituos ištikimuosius drąsino Urantijos perėmėjai Melkizedekai, o vėlesniaisiais laikais jų palikuonys daug padarė, kad išsaugotų planetines sampratas apie tiesą ir teisumą. Šitų ištikimų evangelų darbas padėjo užkirsti kelią visiškam dvasinės tiesos išnykimui Urantijoje. Šitos drąsios sielos ir jų palikuonys išlaikė gyvas kai kurias žinias apie Tėvo valdymą ir pasaulio rasėms išsaugojo sampratą apie dieviškųjų Sūnų įvairių katgorijų vienas po kito einančius dieviškosios tvarkos laikotarpius.

5. Progresuojanti civilizacija

50:5.1 (576.4) Ištikimi apgyvendintų pasaulių princai nuolat tarnauja savo pirmojo paskyrimo planetose. Rojaus Sūnūs ir jų dieviškoji tvarka gali prasidėti ir pasibaigti, bet sėkmingai tarnaujantis Planetos Princas ir toliau tarnauja savosios sferos valdovu. Jo darbas visiškai nepriklauso nuo aukštesniųjų Sūnų misijų, sumanytas tam, jog palengvintų planetinės civilizacijos vystymąsi.

50:5.2 (576.5) Civilizacijos pažanga vargu ar yra panaši bet kuriose dviejose planetose. Mirtingojo evoliucijos atsiskleidimo niuansai yra labai skirtingi didžiuliame skaičiuje nepanašių pasaulių. Nepaisant šitų didžiulio kiekio skirtumų, kurie yra planetai vystantis fizinėje, intelektualioje, ir visuomeninėje plotmėje, visos evoliucinės sferos į priekį žengia tam tikromis gerai apibrėžtomis kryptimis.

50:5.3 (576.6) Esant geranoriškam Planetos Princo valdymui, kurį padidina Materialieji Sūnūs ir perskiria periodiškos Rojaus Sūnų misijos, mirtingosios rasės vidutiniame laiko ir erdvės pasaulyje sėkmingai pereis per tokias septynias vystymosi epochas:

50:5.4 (576.7) 1. Mitybos epocha. Ikižmogiškieji tvariniai ir primityviojo žmogaus aušros rasės iš esmės rūpinasi maisto problemomis. Šitos besivystančios būtybės tas valandas, kada nemiega, praleidžia arba ieškodamos maisto, arba kovodamos, puldamos arba gindamosi. Šitų vėlesniųjų civilizacijų ankstyvųjų protėvių prote maisto paieška užima svarbiausią vietą.

50:5.5 (576.8) 2. Saugumo amžius. Vos tik primityviam medžiotojui lieka laiko nuo maisto ieškojimo, tuomet jis laisvalaikį skiria tam, kad padidintų savo saugumą. Vis daugiau ir daugiau dėmesio yra skiriama karo metodui. Gyvenamosios buveinės yra sustiprinamos, o klanus suvienija bendra baimė ir neapykantos kurstymas svetimoms grupėms. Savisaugos siekimas visada eina po savęs aprūpinimo.

50:5.6 (577.1) 3. Materialaus komforto era. Po to, kada maisto problemos iš dalies buvo išspręstos ir tam tikras saugumo laipsnis pasiektas, tada papildomas poilsis yra panaudojamas asmeninio patogumo vystymui. Patogumas varžosi su būtinybe, kad užimtų žmogiškosios veiklos arenos centrą. Tokį amžių tikrai per dažnai apibūdina tironija, nepakantumas, apsirijimas, ir girtuokliavimas. Silpnesnieji rasių elementai yra linkę į įprastų ribų peržengimą ir brutalumą. Palaipsniui šituos malonumų siekiančius silpnuosius nugali besivystančios civilizacijos stipresni ir tiesą mylintys elementai.

50:5.7 (577.2) 4. Žinių ir išminties ieškojimas. Maistas, saugumas, malonumas, ir laisvalaikis suteikia pagrindą kultūros vystymui ir žinių skleidimui. Pastangos pasinaudoti žiniomis pagimdo išmintį, o kada kultūra būna išmokusi, kaip iš patyrimo gauti naudos ir tapti geresne, tada iš tikrųjų civilizacija yra atėjusi. Maistas, saugumas, ir materialus komfortas vis dar valdo visuomenę, bet didelė dalis žvelgiančių į priekį individų yra išalkę žinių ir trokšta išminties. Kiekvienam vaikui yra suteikiama galimybė mokytis veikiant praktiškai; šitų amžių slaptažodis yra švietimas.

50:5.8 (577.3) 5. Filosofijos ir brolystės epocha. Kada mirtingieji išmoksta galvoti ir pradeda naudotis patyrimu, tada jie tampa filosofiški—jie ima samprotauti patys su savimi ir naudotis išmanančiu nuovokumu. Šito amžiaus visuomenė tampa etine, ir tokios eros mirtingieji tikrai tampa moraliomis būtybėmis. Tokiame į priekį žengiančiame pasaulyje išmintingos moralios būtybės sugeba sukurti žmogiškąją brolystę. Etiškos ir moralios būtybės sugeba išmokti, kaip gyventi pagal auksinę taisyklę.

50:5.9 (577.4) 6. Dvasinio siekimo amžius. Kada besivystantys mirtingieji yra perėję per fizinio, intelektualaus, ir visuomeninio vystymosi etapus, tada anksčiau ar vėliau jie pasiekia tuos asmeninės įžvalgos lygius, kurie juos verčia ieškoti dvasinių pasitenkinimų ir kosminio supratimo. Religija užbaigia kilimą iš baimės ir prietarų emocinių sferų į kosminės išminties ir asmeninio dvasinio patyrimo aukštuosius lygius. Švietimas trokšta prasmių pasiekimo, o kultūra apima kosminius ryšius ir tikrąsias vertybes. Tokie besivystantys mirtingieji yra nuoširdžiai kultūringi, tikrai išsilavinę, ir nuostabiai pažįstantys Dievą.

50:5.10 (577.5) 7. Šviesos ir gyvenimo era. Tai fizinės saugos, intelektualaus išplėtimo, visuomeninės kultūros, ir dvasinio pasiekimo vienas po kito einančių amžių sužydėjimas. Šitie žmogiškieji pasiekimai dabar yra sumaišyti, susieti, ir koordinuoti kosminėje vienybėje ir nesavanaudiškoje tarnystėje. Ribinės prigimties ir materialių gabumų sferoje nėra apribojimų, kuriuos evoliucinio pasiekimo galimybėms nustatytų besivystančios kartos, kurios viena po kitos gyvena šituose laiko ir erdvės dangiškuose ir nusistovėjusiuose pasauliuose.

50:5.11 (577.6) Savosioms sferoms tarnavę per pasaulio istorijos ir planetinės pažangos vienas po kito einančius dieviškosios tvarkos laikmečius, paskelbus šviesos ir gyvenimo eros pradžią, Planetų Princai yra pakeliami į Planetų Aukščiausiųjų Valdovų rangą.

6. Planetinė kultūra

50:6.1 (578.1) Urantijos izoliacija neleidžia mums imtis užduoties, jog pavaizduotume jūsų kaimynų Satanijoje gyvenimo ir aplinkos daugelį niuansų. Šituose dokumentuose mus riboja planetinis karantinas ir sistemos izoliacija. Mes turime vadovautis šitais apribojimais visose savo pastangose apšviesti Urantijos mirtinguosius, bet tiek, kiek yra leidžiama, tai jums buvo pateikta informacija apie vidutinio evoliucinio pasaulio žengimą pirmyn, ir jūs galite palyginti tokio pasaulio karjerą su dabartine Urantijos būkle.

50:6.2 (578.2) Civilizacijos vystymasis Urantijoje ne taip jau labai ir skiriasi nuo civilizacijos vystymosi kituose pasauliuose, kurie patyrė dvasinės izoliacijos nelaimę. Tačiau, kada jis yra palyginamas su visatos ištikimais pasauliais, tada jūsų planeta atrodo nepaprastai susipainiojusi ir smarkiai atsilikusi intelektualios pažangos ir dvasinio pasiekimo visose fazėse.

50:6.3 (578.3) Dėl jūsų planetos nelaimių urantams yra užkirstas kelias daug ką suprasti apie normalių pasaulių kultūrą. Bet jūs neturėtumėte įsivaizduoti tokių evoliucinių pasaulių, net ir pačių idealiausių, tokiomis sferomis, kuriose gyvenimas yra rožėmis klotas. Mirtingųjų rasių pradinį gyvenimą visada lydi kova. Pastangos ir sprendimai sudaro esminę dalį tam, kad būtų įgyjamos išlikimo vertybės.

50:6.4 (578.4) Kultūra iš anksto daro prielaidą dėl proto kokybės; kultūros negalima išvystyti, jeigu neiškeliamas protas. Aukštesnis intelektas sieks kilnios kultūros ir suras kokį nors būdą, kaip tokį tikslą pasiekti. Menkesni protai aukščiausią kultūrą paniekinančiai atstums net ir tada, kada ji bus jiems pateikta paruoštu naudojimui pavidalu. Daug kas priklauso, taip pat, ir nuo dieviškųjų Sūnų viena po kitos einančių misijų ir nuo to laipsnio, kuriuo švietimą priima jų atitinkamos dieviškosios tvarkos amžiai.

50:6.5 (578.5) Jūs neturėtumėte užmiršti, jog dėl Liuciferio maišto du šimtus tūkstančių metų Satanijos visi pasauliai yra nugrimzdę į Norlatiadeko dvasinį uždraudimą. Ir praeis amžių amžiai, kol bus panaikintos nuodėmės ir atsiskyrimo sukeltos kliūtys. Jūsų pasaulis vis dar tebeina tokiu keliu, kuris yra vingiuotas ir su nuopuoliais dėl maištininko Planetos Princo ir nusikaltusio Materialiojo Sūnaus dvigubos tragedijos. Net Kristaus Mykolo savęs padovanojimas Urantijoje nedelsiant nepašalino žemiškųjų pasekmių, kilusių dėl šitų rimtų klaidų per ankstesnį pasaulio valdymą.

7. Atlygis už izoliaciją

50:7.1 (578.6) Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, kad Urantijai ir su ja susijusiems izoliuotiems pasauliams labai nepasisekė, kadangi jie nebeturi tokių geradariškų ir įtakojančių viršžmogiškųjų asmenybių, kaip Planetos Princas ir Materialusis Sūnus ir Dukra. Bet šitų sferų izoliacija jų rasėms suteikia unikalią galimybę tam, jog pasireikštų įtikėjimas ir tam, jog būtų vystoma tikėjimo kosminiu patikimumu ypatinga kokybė, kuri nepriklauso nuo matymo ar bet kokio kitokio materialaus apmąstymo. Gali pasirodyti, galiausiai, jog mirtingiesiems tvariniams, kurių gimtieji pasauliai yra karantino būsenoje dėl maišto, nepaprastai pasisekė. Mes pastebėjome, kad tokiems kylantiesiems labai anksti yra patikima daugybė ypatingų paskyrimų kosminėse užduotyse, kur neabejojantis įtikėjimas ir didžiulis pasitikėjimas kitu sudaro esminį pagrindą jų įvykdymui.

50:7.2 (579.1) Jeruseme kylantieji iš šitų izoliuotų pasaulių užima savo atskirą gyvenamąjį sektorių ir yra žinomi agondonterių vardu, kuris reiškia evoliucinius valią turinčius tvarinius, kurie sugeba tikėti nematydami, atkakliai siekti, būdami izoliuoti, ir triumfuoti prieš neįveikiamus sunkumus net ir tada, kada būna atskirti vieni. Šitas agondonterių funkcinis sugrupavimas išlieka per visą kilimą vietinėje visatoje ir keliaujant per supervisatą; jis išnyksta, gyvenant Havonoje, ir tuoj pat vėl atsiranda, pasiekus Rojų, ir aiškiai išlieka Mirtingųjų Užbaigtųjų Korpuse. Tabamantija yra agondonteris, turintis užbaigtojo statusą, išlikęs po mirties iš vienos iš karantinuotų sferų, kuri buvo įsitraukusi į patį pirmąjį maištą, įvykusį laiko ir erdvės visatose.

50:7.3 (579.1) Per visą Rojaus karjerą, atlygis eina po pastangų, kaip pasekmė eina po priežasties. Tokie atlygiai individą išskiria iš vidutiniųjų, užtikrina tvarinio patyrimo skirtingumą, ir prisideda prie galutinių veiksmų visapusiškumo kolektyviniame užbaigtųjų organe.

50:7.4 (579.1) [Pateikta Antrinio Sūnaus Lanonandeko iš Rezervinio Korpuso.]





Back to Top